Mokyklos laikraštyje, kuriame troškau rašyti, gavau tik piešti. Svajojau studijuoti lietuvių filologiją, bet pavyko įstoti tik į istoriją. Norėjau išleisti poezijos knygą, bet atspausdintą savo eilėraščių bukletėlį tik padalinau kaimynams. 

Atmetimas – visiškai mano tema. Toks mano asmenybės tipas, galėčiau save pavadinti labiausiai nepasisekusiu žmogumi pasaulyje. Ne dėl to, kad pasaulis man negailestingas, tikslų nepasiekiu dėl išsiblaškymo ir nežinojimo, kur eiti.

Knyga buvo pirmasis mano tikras ir tyras noras. Iki tol visą gyvenimą būdavo taip  – kažką darau, darau ir pasiduodu, nepadarau iki galo. Rašydama supratau – jeigu šios knygos neparašysiu iki galo, tai iš viso nieko gyvenime nepadarysiu. Nežinojau, ką man daryti, nežinojau kaip žmonės tampa rašytojais, todėl pradėjau kurti savo sistemą, kaip tapti rašytoja.

Labai nekantravau – kai jau turėjau knygos rankraštį, per dieną išsiunčiau laiškus dešimtims Lietuvos leidyklų. Rašiau laiškus visur, net toms leidykloms, kurios leidžia kalendorius. Šiaip jau knygos išleidimas nėra joks stebuklas, gyvas velnias rašytojų, kurie kažkaip išleidžia debiutines knygas. Leidyklos atmetė ir pirmą, ir antrą, ir trečią mano knygą. Daugiau negu pusė iš viso nieko neatsakė, kiti tiesiog parašė, kad neleis knygos. Tik keletas parašė laiškus su rimtesniais komentarais. Nustojau laukti teigiamo atsakymo. Pradėjau mėgautis visais atmetimais – o, ir vėl atmetė,  kiek dar atmes? 

Žmonės moka labai gražiai atmesti – niekas neparašo grubiai, visi labai mandagūs: „Mes jau turime susidarę savo leidybos metų kalendorių, deja, negalime išleisti jūsų knygos“. Mane tokie atsakymai guodžia, man tai gražu. 

Siunčiau laiškus ne tik leidykloms, bet ir nepažįstamiems asmenims, dėl to iš pradžių jaučiau siaubingą gėdą. Visgi supratau, kad neturiu ką prarasti –  kas mane atsimins, kam rūpi kažkokios Ievos Dumbrytės žinutė? Visi susikoncentravę į savo gyvenimus ir niekam nuoširdžiai nerūpi tavo žinutės. 

Tie atmetimai buvo 70 procentų viso džiaugsmo, kurį patyriau, kai mano knygą nusprendė išleisti. Dabar man atrodo, kad šiame gyvenime viskas įmanoma.